Istorija

Gelgaudiškio dvaras – vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių, natūraliai įaugęs į apylinkės gamtą.
Gelgaudiškis, anksčiau vadintas Gedigaudiškiu, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1504 m., kuomet jis atiteko Jonui Sapiegai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui. Vėliau Gelgaudiškį valdė kelios giminės – Oziemblovskiai, Zabielos, Masalskiai, Čartoryskiai.

Gelgaudiškio dvaro įkūrimas – Koideliai
Po 1795 m. Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo Gelgaudiškio dvarą, kurio valdą sudarė 22 000 margų žemės, Čartoryskiai pardavė baronui Teodorui Henrikui von Koideliui. Baronų Koidelių giminė dvaro žemes valdė veik visą 19 amžių ir sumaniai tvarkė ūkį: veisė veislinius žirgus bei raguočių bandas, šveicariškuoju ir limburgiškuoju būdu gamino sūrius, kuriuos veždavo į Varšuvą ir Krokuvą.
Rusijos valdžia 1887 m. uždraudė svetimtaučiams valstybės pakraščiuose turėti dvarų ir Koideliai buvo priversti parduoti Gelgaudiškį.

Gelgaudiškio dvaro plėtra – Komarai
Dvarą nupirko bendrovė, kuri po metų jį pardavė turtingai ir įtakingai Komarų giminei. 1900-aisiais dvaro šeimininkais tapo Medardas ir Maryna (Rita) Komarai. Tais pačiais metais Gelgaudiškio dvaro pastatas buvo rekonstruotas – paaukštintos lubos, interjeras išpuoštas tuomet populiariu puošybos stiliumi (secesija). Vėliau dvare atsirado elektra, telefonas, kanalizacija, vandentiekis, žemę ardavo traktoriais, parke tyvuliavo žuvivaisos tvenkiniai, dvaro oranžerijoje apskritus metus buvo auginamos šviežios daržovės.

Gelgaudiškio dvaro žlugimas
1922 m. Lietuvoje įvykus žemės reformai, Komarai išvyko į Lenkiją, o dvaro rūmai parduoti Amerikos lietuvių bendruomenei, kuri juose įsteigė vaikų prieglaudą, globojamą vienuolių šaričių. Antrojo pasaulinio karo metais buvo įsikūręs vokiečių karo štabas, vėliau – karo ligoninė. Po karo dvare įkurdinti vaikų namai, vėliau – internatinė mokykla. Visų tų įvykių ir permainų nuskurdintą buvusį turtingą ir dekoruotą rūmų interjerą visiškai suniokojo 1979 m. rūmuose kilęs gaisras. Po jo nutarta rūmų nerekonstruoti, jie palikti likimo valiai 30 metų. Per tuos dešimtmečius padaryta neįkainojama žala unikaliai interjero puošybai, krosnims.

Dvaro atgimimas – Gelgaudiškio bendruomenės pasiekimas
2000-aisiais, kilus Gelgaudiškio bendruomenės iniciatyvai, Gelgaudiškio dvaro rūmai per dešimtmetį didelių pastangų dėka buvo pradėti restauruoti. Dabar jų erdvės tarnauja kultūrai – profesionalios muzikos koncertams, parodoms, ekskursijoms.
2016 m. Gelgaudiškis paskelbtas viena mažųjų Lietuvos kultūros sostinių.